- strėpoti
- strė́poti, -oja, -ojo (plg. rus. cтpяпaть) intr. 1. Rtn, Dsm ruoštis, rūpintis: Strė́pok apie vaikus, žiūrėk, migdyk, guldyk, o kai užaugs, tai špigą panosėn parodis Mrc. | refl.: Nesistrė́pok, dar spėsi – laiko yra Kb. 2. pamažu dirbti, krapštinėtis: Kokis jau seno darbas – ot šiai tai[p] strė́poja [p]Rod. \ strėpoti; apsistrėpoti
Dictionary of the Lithuanian Language.